„Dalyvaudama vienoje konferencijoje išgirdau sakinį / prognozę, jog po 5-erių metų, apie 10% populiacijos sudarys autizmo spektro sutrikimų turintys visuomenės nariai. Vis daugiau žmonių atvirai kalba apie autistiškus vaikus, jų unikalumą ir savitumą. Ši knyga praplečia suvokimą apie autistus, tai yra atsakymai į klausimus iš pačio autisto lūpų.

Pavyzdžiui, „kodėl taip jaudinatės dėl menkiausių klaidų?“, „…Turbūt neįmanoma suprasti kaip galima šitaip jaudintis dėl tokių dalykų. Netgi man pačiam tai atrodo neprotinga. Tačiau tuo metu negaliu valdyti savo emocijų. Vos tik padarau ką nors ne taip, savigrauža prispaudžia negyvai. jaučiuosi kaip nešamas cunamio, neskiriu, kas tikra, kas ne. Viena, ką žinau- turiu kažkaip išsikapstyti, kol nenuskendau. o, kad man pavyktų, padarysi bet ką. Verksiu, šauksiu, mėtysiu daiktus, gal net kumščiuosiuos…

Galų gale nurimstu ir grįžtu į protą. Cunamio – nė ženklo, likusi tik mano padaryta žala. Tada nekenčiu savęs. Tiesiog savęs nekenčiu.“

„Ši knyga praplečia suvokimą apie autistus, tai yra atsakymai į klausimus  iš pačio autisto lūpų„