Knygynų lentynose nemažai išrikiuota populiariosios psichologijos knygų ir ypač vaikų auklėjimo tematika. Jei nuspręsite rinktis tik vieną, tikėtina, jog nesigaus išsirinkti vieną, kurioje rastumėte atsakymus į visus klausimus. Visose knygose rasite informacijos, kurią galite panaudoti, tačiau ir kitose bus tos informacijos papildymas ir taip vis skaitote, skaitote, skaitote. Kol vieną dieną imate nebeskaityti, o veikti. Sveikinu. Ši diena ir bus sėkmingiausia jūsų tėvystės diena, nes nepakanka tik domėtis, turite kažką daryti.

Ši knyga patraukė dėmesį dėl savo viršelio ir vidiniuose puslapiuose esančių spalvotų skyrių. Ji kaip taisyklių algoritmas, nerasite joje išvedžiojimų ir ypatingų gilinimosi į vaiko emocinio pasaulio ištakas, poreikių susiformavimo ir kitų dalykų, kurie yra ypač svarbūs, bet autorė greičiausiai tiki, jog jūs jau būsite apie tai skaitę anksčiau.

Knygoje aptariamos pagrindinės taisyklės: kodėl reikia auklėti vaiką? Kaip suteikti vaikui laisvės? Kaip nustatyti ribas? Kaip parodyti jam savo meilę, kai nelieka nei laiko nei jėgų? Kodėl nusivylimai kartais gali būti naudingi? Kaip pasakyti pastabą ir nesusipykti? Ar kelionės kenkia vaikams? Ar auklė turi teisę vaiką bausti? Kaip elgtis, kai vaikas susideda su “bloga” kompanija”? Kam vaikui reikalingas tėvas? Kaip tėvams susigrąžinti autoritetą?

Šios, kaip ir kitų psichologinių knygų principas – perteikti tėvams pasitikėjimą savimi ir užtikrinti, jog tėvai supranta, kad jų pagrindinė misija yra paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. Savarankiško žmogaus sėkmės bruožai yra šie : “tvirtas charakteris, savikontrolė, užsidegimas, socialinis intelektas, dėkingumas, optimizmas, smalsumas” (p.18). Šios savybės yra ugdomos ne kalbomis, bet gyvu pavyzdžiu.

Jei nesate skaitę kitų knygų apie vaikų ugdymą, ši gali pasirodyti tiesmukiška ir sausa, vienoje vietoje išryškėjo, jog knyga parašyta išskirtinei auditorijai, ypač pasiturintiems Rusijos tėvams, nes buvo kalbama apie tai, jog vaikus į mokyklą veža asmeniniai vairuotojai. Tad kiek tokios situacijos yra tinkamos mūsų aplinkoje, spręsti Jums.

Mūsų, kaip tėvų, darbas yra išleisti vaiką į pasaulį, pasiruošusį pasauliui. Todėl nuo mažų dienų turime praktikuoti svarbius dalykus tokius, kaip: atidus klausymasis, kada palinkstame į priekį, perfrazuojame, atspindime, užduodame atvirą klausimą bei “dėmesingai tylėti” (net jei jums atrodo, kad vaikas tauškia beprasmius sakinius), leisti vaikui kalbėti viską, išklausyti ir, jokiu būdu, nesumenkinti jo pasakojimo.

Leiskime vaikui augti, bręsti, domėkimės juo, gerbkime jo asmenines erdves ir savarankiškus pasirinkimus, būkime šalia, kai jam mūsų prireiks. Eikime paskui vaiką, padrąsindami ir paskatindami judėti pirmyn.

Su geriausiais linkėjimais Akvilija