Ar įmanomas gyvenimas be nuostatų? Be išankstinio nusistatymo, mąstymo bei veikimo apie vienus ar kitus dalykus?
Visuotinė lietuvių kalbos enciklopedija nuostatą apibrėžia kaip “žmogaus pasirengimą, polinkį suvokti objektą, numatyti situaciją, atlikti tam tikrą su tuo objektu susijusią tikslingą veiklą”. Vadinasi nuostatos yra kaip nematomi labirintai, kurie mus veda link vieno ar kito tikslo, dažnai neįsisąmoninant kokiu labirintu einu.
Asmenybei bręstant nuostatos formuojasi tam tikromis aplinkybėmis, kuomet mes tenkiname savo dvasinius ir materialius poreikius ir įgyjam tam tikros patirties (gauname žinių, susiformuoja įprotis, lavinami tam tikri įgūdžiai, sustiprinamas įspūdis ar tiesiog stipresnis jausmas).
Ši nekinanti mūsų asmenybės dalis turi vienodą atsaką į aplinkoje mus veikiančius veiksnius, todėl neretai ji yra kategoriška ir nelanksti. Netikėtomis aplinkybėmis išlendanti kaip rigidiškumas. Todėl šios nuostatos laikui bėgant kinta, bet ne visada kinta sąmoningėjant ir brandinant mus kaip asmenį.
Tikriausiai atsakiau į klausimą ar įmanomas gyvenimas be nuostatų? Greičiausiai ne, bet susipažinti su savo nuostatomis, jas panagrinėti, pasiaiškinti, kurios nuostatos mus verčia judėti pirmyn, o kurios stabdo – tikrai įmanoma.
Šioje Klaus Bernhardt knygoje nuostatos ir nerimas yra talpinami ant tos pačios lentynėles, kadangi nerimas kaip įvairių disfunkcinių nuostatų palydovas. Kartais įsisąmonintas, o dažnai- tūnantis viduje, bet sunkiai išgvildenamas, todėl šis psichoterapeutas drauge su žmona tyrinėja nerimo ir nuostatų ryšius bei leidžiasi improvizuoti gydymo metodus remiantis naujausiais smegenų tyrimų rezultatais.
Tinklapyje www.panikattaken-loswerden.de jie kviečia ieškoti naujų pagalbos būdų sau arba kaip specialistui tiesiog pasidomėti kitokiais metodais, pratimais ir panaudoti savo profesiniame darbe.
Ši knyga labai lengvai skaitoma, vertėjo (Violeta Žemaitienė) darbas atliktas puikiai, todėl knyga neprailgsta, norisi vartyti, skaityti ir žymėtis.
Pasidalinsiu su Jumis Klaus įvardintų panikos atakos priežasčių:
- Ignoruojamieji įspėjamieji signalai, dažnai žmonės per ilgai neįsiklauso į įspėjamuosius savo kūno pojūčius bei nuojautą. “Nuojauta- tai jūsų pasąmonės “garsiakalbis””, todėl kuo dažniau ir intensyviau bandote šį garsiakalbį išjungti, tuo labiau pasąmonė bando kitokiais būdais jums atsiųsti žinutę.
- Panikos atakas gali padažninti ir sukelti tam tikros cheminės medžiagos, vartojami medikamentai. Sintetinis tiroksinas (skydliaukės hormonas) dažnai gali paaštrinti panikos atakos simptomatiką. Žinoma, narkotinės medžiagos, net ir kai kuriose šalyse, nekaltas žolės rūkymas išjungia tam tikras apsaugines funkcijas, kurios reikalingas neurotransmiterių veiklai smegenyse. Galima žala smegenyse, nes susidaro tam tikros neuronų jungtys. Ne vien narkotinės medžiagos sukelia, paaštrina panikos atakų simptomus, bet tai gali paskatinti ir tam tikri antibiotikai, vitamino B trūkumas bei pilvą pučiantys, maisto produktai.
- Praėjus panikos atakai, pasibaigus fiziniams simptomams, žmogui išlieka klausimas “Kodėl man taip nutiko?”, tai yra trečioji priežastis, kuri neužbaigia šio panikos atakos rato, o jį tęsia toliau. Nes kuo daugiau mes galvojame apie rūpestį keliančią mintį, tuo labiau pasikeičia mūsų smegenų struktūra, nes kiekviena mūsų mintis leidžia smegenyse susidaryti naujai neuroninei jungčiai, kuri atsiranda tą pačią sekundę, kai tik apie ką nors pagalvojame.
- Antrinė nauda, -žmogui sunku tą suprasti ir panagrinėti, bet labai dažnai panikos ataka suteikia antrinės naudos, apie kurią būna nepatogu ar nesinori galvoti ir, tuo labiau, kalbėti.
- Kartais panikos atakų kyla tada, kai norite pabėgti nuo pokyčių, kurie seniai jus slegia. Kai tik išsprendžiate sunkumus ir įvyksta pokytis- panikos ataka pasitraukia.
Knygos autorius knygoje siūlo keletą pratimų kaip dirbti su įsisenėjusiomis nuostatomis ir nerimu. Vienas iš labiausiai man patikusių pratimų vadinamas – boso.
Kiekvieną dieną atsisėskite ant fotelio, kėdės ir kojas susikelkite priešais save ant stalo, stalelio (jei pavyktų, jog kojos būtų sukeltos net aukščiau nei jūsų sėdynė-būtų puiku). Tuomet sunerkite rankų pirštus sau už galvos ir į viską žvelkite iš boso pozicijos. Stebėkite kokie jausmai jus užplūsta, kokios mintys ateina į galvą, kas vyksta su jūsų kūnu. Šioje pozoje pabandykite pabūti kasdien bent porą minučių, tačiau jei pavyks joje pabūti 5 min. – jūsų nerimo, nuostatos keitimosi procsas vyks greičiau. Kodėl taip yra? Nes mūsų smegenys per tas minutes pradeda keisti savo struktūrą, sudarydamos naujas jungtis. Juk nerimaujantis žmogus dažnai yra paklusnus, susitaikantis su tuo, jog jis negali nieko pakeisti, jis jaučiasi bejėgis. Tuo tarpu bosas- jis nebijo pokyčio, jis žino, jog viskas priklauso tik nuo jo. Pabandykite.
Rekomenduoju perskaityti šią knygą tiems, kurie domisi nerimo priežastimis, bet labiau yra suinteresuoti kažką keisti, kurie nebijo improvizuoti ir pasikliauja mintimi, jog geriau išbandyti pagalbos būdą, nei tvirtinti, kad jis man neveikia.
Perfrazuodama Klaus Bernhardt aš klausiu jūsų ir savęs “Koks būtų jūsų gyvenimas, jei jis būtų puikus?”
Jūsų Akvilija
