Visi, kurie skaitome šią knygą, tikėtina, jog esame jau suaugę ir išgyvenę paauglystės laiką. Esame tėvai, psichologai, pedagogai ar žmonės dirbantys su jaunimu. Sveikinu. Jūs pasiėmėte į rankas gidą padėsiantį sustoti, apgalvoti ir patyrinėti tam tikras su paauglyste susijusias vietas. Šios knygos tikslas -„padėti suaugusiems, kurie bendrauja su paaugliais ir jais rūpinasi“.

Autorius pradžioje prisistato pats, kaip turėjęs jau būti mirusiu ar kalėti įkalinimo įstaigoje, o gal tiesiog būti statistiniu benamiu. Kodėl jis kalba taip apie save? Nes buvo „nereikalingas vaikas“, keliavo iš globėjų į globėjų namus, sudarinėjo sąrašus, kaip pasiekti greičiausią jo atsikratymo rekordą. Bet vieną dieną viskas pasikeitė, kai į jo gyvenimą atėjo Rodnis. Suaugęs žmogus, kuris gebėjo išbūti šalia traumuoto, nelaimingo ir nuskriausto paauglio.

Pagrindinė žinutė, kurią autorius siunčia suaugusiems yra ši – paaugliams reikia jūsų! (nors paaugliai visokiais būdais demonstruoja priešingą elgesį). Rodnis, knygos autoriui, buvo žmogus, kurio jam labiausiai reikėjo ir kurį labiausiai norėjo atstumti. Tačiau Rodnis (globėjas) pasižymėjo kantrybe, atjauta ir gebėjimu išbūti šalia maištaujančio paauglio.

Kiekvienas mes galime būti Rodniu paaugliui. Bet norėdami tai suprasti, iš pradžių vertėtų perskaityti šią knygą. Knyga sudaryta iš trijų dalių, kuriose aprašomi pagrindiniai požiūriai; paauglių amžiaus tarpsniai bei kaip spręsti dažniausias paaugliams kylančias problemas. 

Paaugliams pasitikėti suaugusiuoju reiškia, kad jis skirs jam laiko: suplanuokite laiką, kurį leisite tik dviese; jį pasižymėkite kalendoriuje, kaip svarbiausią tą dieną; neatšaukite suplanuoto laiko; pasistenkite, kad per jūsų leidžiamą laiką kartu, būtų linksma; nesitikėkite, kad bus paprasta. „Jūsų vaikas yra vertas jūsų dėmesio. Tačiau gali būti sunku, nes dažniausiai ne iš karto pajuntate grįžtamąjį ryšį, rodos, tai ką darote, nieko nekeičia. Galite net pamanyti, kad niekas to nepastebi. Taip gali atrodyti, bet tai netiesa“ (p. 43).

Pagrindinis suaugusiųjų tikslas yra padėti paaugliui išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, poelgius. Padėti išmokti – tai nėra priversti prisiimti. Todėl išmokimo procesas gali būti labai individualus ir lėtas, patiriantis „atkryčius“ ir vėl sugrįžtant į pradinį tašką. Tad būnant „mokytoju“ šiame kelyje, svarbu mokėti ir pačiam prisiimti atsakomybę, mokėti atsiprašyti, atleisti ir padėkoti. O svarbiausia savybė – būti kantriam su paaugliu.

Knygoje drauge su profesionalais medikais, psichologais, priklausomybių centro darbuotojais yra išskirti skyriai, kuriuose aprašoma į ką atkreipti dėmesį, ką daryti, kaip elgtis susidūrus su vienu ar kitu sunkumu: pykčio proveržiai, valgymo sutrikimai, priekabiavimas, elgesio sunkumai, narkotikų vartojimas, pornografija, sekstingas. 

Autorius parašo laišką, kurį GREIČIAUSIAI NIEKADA NEPARAŠYS JŪSŲ PAAUGLYS, tačiau jis taip galvoja:

 „…Tai dėl kovos,, kurioje mudu šiuo metu grumiamės. Man jos reikia. Man reikia šios kovos. Negaliu tau to pasakyti, nes nerandu tinkamų žodžių, o ir šiaip tai neatrodytų protinga. Vis dėl to man šios kovos labai reikia. Aš šiuo metu turiu tavęs neapkęsti, o tu privalai tai iškęsti. Noriu, kad tu iškęstum mano ir savo pyktį. Man reikia šios kovos, nors aš ir pats jos nekenčiu.<…> Man žūtbūt reikia, kad laikytum kitą virvės galą. Laikyk jį stipriai, kol aš blaškausi kitame jos gale…“.

Laikykime virvės galą, kol jie kovoja savo audrose.