Ją galime skaityti kaip trumpą, lengvą psichoterapinį romaną keletui vakarų arba kaip saviugdos knygą nagrinėjant ir stabtelint ties kiekvienu knygos veikėjos Tomos pratimu, apmąstymu. Autorė romane nemažai pateikia psichologinių technikų, tačiau jos “įvilktos” į romano veikėjų žodžius, elgesį, todėl kartais galime to nepastebėti.
Didelis dėmesys santykiui su savimi: išklausyti savo vidinio vaiko poreikius, gebėti sustabdyti vidinio kritiko nepasitenkinimus ir menkinimus bei būti sveiku suaugusiu – priimti save su savo privalumais ir trūkumais.
