Daktarė S. Forward dirbanti su klientais daugiau kaip 35 metus, konsultuodama susidūrė su klientėmis, kurios ateina dėl savo disfunkcinių santykių su vaikais, sutuoktiniu, darbuotojais, o aiškinantis giliau paliečiama jų ir jų mamų santykis praeityje. „Ilgi kritikos, konkurencijos, emocinio ignoravimo, dusinančios kontrolės ar teroro metai jas paženklino nerimu, depresija, pakenkė jų pačių kuriamiems santykiams, pakirto tikėjimą savimi ir pasitikėjimą kitais“.
Psichoterapeutė knygoje aptaria skirtingus motinų tipus: Patologiškai narcistinė mama „O kaipgi aš?“; Varginamai įkyri mama „Tu visas mano gyvenimas“; Valdinga mama „Nes taip pasakiau aš“; Motiniškos globos reikalaujančios mamos „be tavo pagalbos prapulsiu“; Mamos, kurios nesirūpina, išduoda ir muša „Per tave amžiais vienos bėdos“.
Skaitant knygą apėmė jausmas, jog šituos pavyzdžius jau kažkur girdėjau ir tai panašu į tiesą, kadangi ne viena klientė pradėjus pasakoti apie savo ankstyvąją vaikystės, paauglystės patirtį yra išsakiusi tokių liūdesio ir menkavertiškumo persismelkusių minčių „niekada neturėjau su mama ryšio“, „mūsų šeimoje niekas nekalbėjo apie jausmus“, „aš augau pati sau“, „iki šios dienos man sunku su mama bendrauti“ ir t.t Todėl manau šios knygos pirmoji dalis, kurioje aprašyti pavyzdžiai ir mamų tipai yra verta perskaityti ir suprasti, jog ne Jūs esate kalta, kad šiai dienai Jums sunku bendrauti su dukra, sunku nekontroliuoti savo partnerio ar nekelti balso, kuomet situacija tampa įtempta ir sudėtinga.
Antroji knygos dalis yra apie susitaikymą su tokiu mamos tipu ir savipagalbą. Ši dalis, manau, yra sunkiai įgyvendinama savarankiškai. Nepaisant, kad yra aprašyti būdai ir punktai, ką turėtumėte daryti, tačiau esu įsitikinus, jog savarankiškai be psichoterapijos ir artimo žmogaus palaikymo – tą padaryti būtų labai sudėtinga. Jums reikėtų labai didelių vidinių resursų (žinoma, tikiu, kad daugelis jų turite), tačiau pažeisti žmonės dažnai pasižymi vidinių resursų nepritekliumi.
Tiesos akimirka, kai susiduriate su faktu, jog jūsų mama klydo ir elgėsi neteisingai, yra pirmasis žingsnis į palengvėjimą. Jūs turite aiškiai sau (pradžioje mintyse) įsivardinti ką man padarei; kaip tuo metu jaučiausi; kaip tai paveikė mano gyvenimą; ko noriu iš tavęs dabar. Ir visi šie žingsniai bus lengviau įgyvendinami jei šalia savęs turėsite palaikymo, pastiprinimo išorinį resursą- kitą žmogų.
Patiko knygoje išrašyta Suaugusios dukters teisių chartija:
- Turite teisę į pagarbų elgesį savi atžvilgiu.
- Turite teisę neužsikrauti atsakomybės už kitų problemas ar blogą elgesį.
- Turite teisę supykti.
- Turite teisę atsisakyti.
- Turite teisę klysti.
- Turite teisę į savo jausmus, nuomonę ir įsitikinimus.
- Turite teisę persigalvoti arba nuspręsti elgtis kitaip.
- Turite teisę reikalauti pokyčių.
- Turite teisę prašyti pagalbos ar emocinės paramos.
- Turite teisę priešintis neteisingam elgesiui ar kritikai.
Šias teises turi kiekvienas žmogus, bet augdamas ir nuolat suaugusiam žmogui kartojant, kad „tu neturi teisės“, vaikas ir paauglys tuo įtiki ir nustoja to siekti.
Kviečiu perskaityti šią knygą moterims, merginoms, kurios jaučiate, kad jūsų disfunkcinių nuostatų ir santykių šaknys glūdi kažkur praeityje.
